Šunų ir kačių kasmetinė vakcinacija: kodėl, kada ir nuo ko?

Kiekvienas atsakingas šuns ar katės šeimininkas, vakcinuojantis savo gyvūną kasmet, tikrai turi skiepų pažymėjimą ar pasą, tačiau dauguma tiksliai nežino nuo ko vakcinuojame gyvūnus, kas kiek laiko tai reikia atlikti ir kodėl tai svarbu? Vakcinacija – tai pasyvus imuniteto aktyvinimas, suleidžiant susilpnintus ligos sukėlėjus, su kuriais susidūrusi imuninė sistema pagamina  specifinius, tik tai ligai skirtus antikūnus (daleles, kurios tikslingai puola konkrečios ligos sukėlėją) bei paleidžia kitus aktyvius apsaugos mechanizmus. Imunitetas prieš ligą susidaro, tačiau gyvūnas liga nuo vakcinos nesuserga. Kitą kartą vakcinuoto gyvūno organizmui susidūrus su liga, imunitetas jau turi sudaręs konkretų „savigynos veiksmų planą“ ir gyvūnas apsaugomas nuo susirgimo. Lietuvos Respublikoje visi šunų, kačių ir šeškų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnas būtų paskiepytas nuo pasiutligės, tad kasmetinė vakcina nuo pasiutligės privaloma visiems. Pasiutligė – tai labai pavojinga virusinė liga, zoonozė (ja gali užsikrėsti tiek gyvūnai, tiek žmonės), pasiekus klinikinių simptomų stadiją, ligos baigtis dažniausiai būna mirtina. Lietuvoje šios ligos atvejų neturime jau beveik 4 metus (paskutiniai atvejai užfiksuoti 2015m.) ir galime teigti, kad šis rezultatas pasiektas dėl didėjančių vakcinavimo nuo pasiutligės mastų tarp šunų ir kačių šunų augintojų. Taip pat nuo pasiutligės vakcinuojami ir laukiniai gyvūnai specialiomis iš lėktuvų mėtomomis vakcinomis su jauku, kurias suėdę gyvūnai nestipriai susižaloja burnos gleivinę ir tokiu būdu į jų kraują patenka vakcina bei sudaro imunitetą prieš pasiutligę. Suvakcinavus gyvūną nuo pasiutligės, imunitetas susidaro ne iš karto, o per 21 dieną, tad kai kuriuose skiepų pasuose žymimos 3 datos: vakcinacijos data (kada gyvūnas paskiepytas), vakcinos įsigaliojimo data (kada pradeda veikti) ir vakcinos galiojimo data (kada baigia veikti) – ši informacija gali būti naudinga, jei planuojate vykti į užsienį. Kita vakcinacijos dalis – kompleksinė vakcina nuo virusinių ligų – ši vakcina yra neprivaloma, tačiau labai rekomenduojama, dėl virusinių ligų aktualumo ir sunkios ligos eigos. Kačių kompleksinėje vakcinoje yra susilpninti kačių rinotracheito, kalicivirozės ir kačių panleukopenijos (kačių maro) sukėlėjai, kurie aktyvina imunitetą prieš šias ligas. Šiom virusinėm ligom jautriausi yra maži kačiukai, tad labai svarbu laiku atlikti pirmas vakcinacijas jauname amžiuje. Šunų kompleksinėje vakcinoje yra susilpnintų šunų maro, adenovirozės, parvovirusinio enterito, paragripo ligų sukėlėjų bei inaktyvintų leptospirozės sukėlėjų. Šuniui užsikrėtus šiais virusais ar bakterija (leptospira), ligos eiga dažnu atveju būna labai sunki, o jautresniems gyvūnams gali būti ir mirtina.

Jauni kačiukai ir šuniukai pirmais gyvenimo mėnesiais vakcinuojami du kartus – pirmoji kompleksinė vakcina nuo infekcinių ligų priklauso sulaukus 2 mėnesių amžiaus, kai gyvūną nustoja saugoti antikūnai, gauti iš motinos pieno. Antroji vakcinacija skiriama 3 mėnesių sulaukusiems gyvūnams, jos metu pakartojama kompleksinė vakcina nuo infekcinių ligų, kad būtų sustiprintas organizmo atsparumas prieš jas, taip pat kartu suleidžiama ir vakcina nuo pasiutligės, kadangi ją galima naudoti tik gyvūnams nuo 3 mėnesių amžiaus. Prieš kiekvieną vakcinaciją būtina nukirminti gyvūnus likus 7-10 dienų, nes užsikrėtimo parazitais metu, susilpnėja imunitetas ir vakcinacija gali būti nepakankamai efektyvi, nesusidaro pilnas atsparumas ligoms, nuo kurių skiepijama. Po šių dviejų pirminių vakcinų, toliau šunys ir katės vakcinuojami kas metus, pilna kompleksine vakcina su pasiutlige arba tik nuo pasiutligės, jei šeimininkai pageidauja.

Aktualiausia ir reikalingiausia vakcinacija yra gyvūnams, kurie vaikšto į lauką, dažnai kontaktuoja su kitais gyvūnais, ypač beglobiais ar jei tokių gyvūnų yra jų aplinkoje. Taip pat šunims ir katėms, dalyvaujantiems parodose (esant šiai situacijai, šunims papildomai siūloma pasiskiepyti ir nuo šundižių kosulio), daug keliaujantiems ar jei šeimininkai turi dažną kontaktą su kitais gyvūnais. Tokiems gyvūnams yra padidėjusi rizika užsikrėsti įvairiomis virusinėmis ligomis. Net jei Jūsų augintinis nepatenka į šias rizikos grupes, tikimybė užsikrėsti virusinėmis ligomis išlieka gana didelė – dauguma virusų labai atsparūs aplinkos sąlygoms, dezinfekcinėms priemonėms, tad šių sukėlėjų galite parnešti namo su batais, drabužiais, įvairiais daiktais. Norint išvengti šių ligų ir apsaugoti savo gyvūną nuo sunkios virusinių ligų eigos, nemalonaus ir brangaus gydymo, rekomenduojame atlikti kasmetines vakcinacijas.

GRIGIŠKĖS
Vilniaus g. 67
+370 673 03301
grigiskes@drleo.lt
NAUJAMIESTIS
Vytenio g. 20
+370 673 09112
info@drleo.lt